Diskretiška problema, jos sprendimai ir kompensavimo sistema

Pasikeitė  kompensuojamų priemonių  įsigyjimo tvarka 

Pasikeitusi kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių tvarka palies apie 10% šalies gyventojų – tiek skaičiuojama, kad turi šlapimo nelaikymo problemą Lietuvoje.  

Reikės primokėti 

Iki sistemos pasikeitimo valstybė kompensuodavo 95 proc. sauskelnių, vienkartinių paklodžių bei kitų priemonių kainos. Įgyvendinus pasikeitimus valstybė kompensuoja tik pigiausio produkto grupėje kainą. Pavyzdžiui, visos sauskelnės jau yra suskirstytos į grupes pagal tris kriterijus – dydį, sugėrimo lygį ir tipą. Tuomet pritaikius specialią formulę nustatoma bazine mažiausia kaina grupėje, kuri ir yra kompensuojama. Pacientams, kurie yra įpratę ir kuriems yra būtini aukštos kokybės produktai, greičiausiai turės primokėti. „Dabar medicinos pagalbos priemonės yra sugrupuotos į grupes taio, kaip jau buvo sugrupuoti vaistai. Deja, tačiau nėra garantijos, kad pigiausias produktas grupėje būtinai bus ir aukštos kokybės. Pacientai turi sumokėti skirtumą, kuris gali būti ir keletas, ir keliolika litų“, - sako viešosios įstaigos „Inkocentras“ vadovė Jolanta Juzukonytė.  

Daliai – daugiau priemonių 

Tai ne vieninteliai pasikeitimai – į kompensavimo sistemą nuo praėjusių  metų pabaigos taip pat įtraukti ir įklotai. Pasak Jolantos Juzukonytės, šie produktai skirti lengvam ir vidutiniam šlapimo nelaikymui. Kompensuojamų priemonių sąraše išliko vienkartinės paklodės, basonai ir antelės. 

Pacientams, turintiems nuolatinės slaugos poreikį ir sergantiems išsetine skleroze, esant liekamiesiems kūdikių cerebrinio paralyžiaus reiškiniams bei galvos ar nugaros smegenų displazijoms, padidintas kompensuojamų priemonių kiekis – gydytojai gali skirti per mėnesį 45 vienetus sauskelnių ir/arba įklotų, ir/arba vienkartinių paklodžių. Tuo tarpu vaikams, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, gali būti skiriama 60 vienetų priemonių per mėneseį. Kitiems pacientams skiriamas kiekis nepasikeitė.  

Konsultacijos - nemokamos 

Baltijos šalyse atlikti tyrimai parodė, kad tik 16-17 asmenų iš 100, kurie kenčia nuo šlapimo nelaikymo, kreipiasi pagalbos pas gydytojus. „Didžioji dauguma slepia šią problemą ne tik nuo artimųjų, bet ir nuo gydytojų, savarankiškai naudoja netinkamas priemones, riboja judėjimą, bendravimą su aplinkiniais“, - pasakoja J. Juzukonytė.

Pasak „Inkocentro“  vadovės, šios įstaigos tikslas – teikti visapusišką  pagalbą ir tiems, kurie patys turi tokie problemą, ir tiems, kurie slaugo ligonį. „Inkocentre“, kuris yra įsikūręs Vilniuje, nemokamai konsultuojami žmonės, kaip tinkamai pasirinkti priemones, kaip jas naudoti, kaip tinkamai maitintis ir kitais klausimais, susijusiais su šlapimo nelaikymu.