Gyvenimas, mąstymas ir jausmai be svyravimų neįsivaizduojami. Džiaugsmas ir kančia, žavėjimasis ir liūdesys, pakilūs jausmai ir nusivylimas yra visiškai normalūs jausmai. Kol jie trunka trumpą laiką - jų gydyti nereikia, tačiau šiuo metu dažnai pasireiškia šių išvardintų jausmų sutrikimai, kurie abstrakčiai apibūdinami vienu žodžiu – depresija. Esu 3 kurso studentė. Pati turėjau sveikatos problemų, iš kurių viena – tai depresija. Domėjausi šia liga, tad drąsiai galiu teigti – DEPRESIJA IŠGYDOMA. Tad noriu su Jumis pasidalinti savo turima informacija apie depresijos gydymo būdus.
Gydymas psichotropiniais vaistais. Psichotropinės medžiagos veikia psichiką. Šiai vaistų grupei priskiriami antidepresantai, neuroleptikai, raminamieji vaistai ir stimuliatoriai. Psichogeninės depresijos daugiausia turėtų būti gydomos psichoterapinėmis ir socioterapinėmis priemonėmis. Be to, gali būti naudinga papildoma vaistų terapija, pavyzdžiui skiriant antidepresantų. Trazodonas rekomenduojamas kiaip vienas efektyviausių antidepresantų. Šiuo atveju vaistų dozės gali būti nedidelės. Jei liga pasireiškia stipriau, galima skirti raminamųjų vaistų. Deja, taip gydyti psichogeninę depresiją šiandien daugelis neturi laiko ir lėšų ir vaistų terapija užima vis svarbesnę vietą. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad išsamus pokalbis, dėmesys ar galimybė išlieti širdį kai kada leidžia atsikratyti tam tikrų vaistų. Dažniausiai skiriami psichoterapiniai vaistai: tricikliniai antidepresantai, selektyvus serotonino reabsorbcijos slopinamasis preparatas, monoamino oksidazės slopinamasis preparatas, trankvilizantai, neuroleptikai, stimuliatoriai, ličio druskos.
Gydymas fitotropiniais vaistais. Fitotropinių (augalinės kilmės) vaistų poveikis žmogaus psichikai įrodytas jau prieš tūkstančius metų. Pastaruoju metu jie sulaukia vis daugiau dėmesio, nes nemažai žmonių teikia jiems pirmenybę. Fitotropiniai vaistai plačiai vartojami, beto iš šios grupės vaistų daug tikimasi. Augaliniai vaistai beveik neturi šalutinio poveikio ir nesukelia priklausomybės, jie visiškai pagrįstai vartojami šalinant kasdienės savijautos pokyčius ir nestiprias depresines nuotaikas. Žinomiausias augalinės kilmės vaistas yra jonažolė. Ji vartojma gydant lengvas ar vidutines depresijas. Jei depresiją lydi baimės jausmas ir vidinis nerimas, ji derinama su valerijonu, apyniais, pasiflora ir melisa. Efektyvaus fitotropinių vaistų poveikio gali tekti laukti ir tris savaites. Šalutinio poveikio nepastebėta. Iš daugybės augalų, veikiančių psichinę sveikatą, labiausiai pripažįstami: jonažolė, valerijono šaknys, pasiflora, apyniai, melisos lapai, svaigusis pipiras. Jie veikia raminamai, atpalaiduoja ir gerina miegą, jei žmogus jaučia įtampą, nerimą, baimę ar silpnas depresines nuotaikas.
Homeopatinai vaistai. Homeopatiniai preparatai gydant depresiją ytin svarbūs. Juos skiria gydytojai, turintys specialų išsilavinimą. Pasiteisino tokie preparatai: Aurum metallicum (auksas): jei pacientui būdingas liūdesys ir ateities baimė, reikėtų atsižvelgti į šį vaistą ir jo poveikį, Conium (mauda): jei žmogus būna blogos nuotaikos, kenčia nuo hipochondrijos ir yra labai baikštus, reikia skirti maudą, Calium bromatum (kalio bromidas): gydant maniakinę depresiją ir mėšlungį kalio bromidas tikrai patikimas vaistas, Mandragora officinarum (vaistinė mandragora): šis homeopatinis vaistas vartojamas gydant depresijas, kurias lydi apatija, nenoras dirbti, susikaupimo sutrikimas ir išsekimas. Patyręs homeopatijos specialistas vaistus paskiria išsamiai pasikalbėjęs su pacientu, atsižvelgdamas į asmenybės bruožus ir individualią ligos istoriją.
Kiti gydymo būdai:
Fizinė veikla. Ją, pavyzdžiui, sudaro nesudėtingos, tačiau labai veiksmingos priemonės: rytinis apsitrinimas šepečiu, kontrastinis dušas bei kasdienis fizinis aktyvumas. Fizinė veikla yra itin stipraus poveikio antidepresantas be jokio šalutinio poveikio. Nė viena diena neturėtų praeiti be fizinės veiklos. Paskatinimas ir dalyvavimas, bent jau pradžioje, labai padidina sėkmės galimybes.
Šviesos terapija. Ši terapija ypač tinka žmonėms, kurių depresinė būsena priklauso nuo metų laiko. Trūkstant saulės šviesos dažnai kyla vadinamoji žiemos depresija. Rekomenduojama naudoti dienos šviesos, ultravioletinių spindulių ir infraraudonųjų spindulių lempas.
Elektros traukulinė terapija. Elektros traukuliė terapija šalina depresijos simptomus. Ji daugiausia taikoma sunkiai sergantiems ligoniams, kuriems jau nebepadeda antidepresantai. Šiuo atveju kartais taikoma ir anestezija bei specialūs raumenų relaksacijos vaistai, apsaugantys nuo fizinės žalos ir skausmo.
Terapinis miego nutraukimas. Visą ar bent jau antrąją nakties dalį neleidžiama miegoti; Sanatorinio arba klinikinio gydymo metu daug kartų nutrauktas miegas bent ribotam laikui praskaidrina nuotaiką. Per ilgai miegant gali sustiprėti depresinė fazė.
Šeimos terapija. Kiekvienas žmogus gyvenime susietas su daugeliu žmonių ir paciento liga pirmiausia atsiliepia šeimai, todėl į šeimyninę terapiją įtraukiami jam artimiausi asmenys. Pasak specialistų, būtini pokyčiai paciento gyvenime tik tuomet turi ilgalaikį poveikį, jeigu jie įgyvendinami šeimoje. Jei pavyksta pakeisti tarpusavio bendravimą, ligonis ištrūksta iš užburto rato, kuriame jaučiasi nereikalingas, nevertinamas ar atstumtas. Į šeimyninę terapiją, jeigu įmanoma, reikėtų įtraukti visus šeimos nerius, kad jie galėtų išmokti ir išbandyti naują bendravimo stilių ir problemų sprendimo būdus.
Grupinė terapija. Ši terapija sukurta atsiradus poreikiui vienu metu daugeliui pacientų taikyti vieną terapinį būdą. Ji taikoma tam tikroms problemoms ir sutrikimams šalinti norint pacientą sustiprinti ir motyvuoti. Tikslas – kalbėtis grupėje ir su grupe, jaustis bendruomenės dalimi ir spręsti tas pačias problemas. Tik išimtiniais atvejais grupinė terapija tampa individualia. Grupėje turėtų būti ne daugiau kaip 5 ar 10 žmonių. Paprastai susitikimai vyksta vieną arba du kartus per savaitę ir trunka nuo vienos iki dviejų valandų.
